ramybė

ramýbė sf. (1) DŽ, ramỹbė (2) 1. ramuma, netrukdymo būvis: Viskas praėjo, i ramybė paliko Šd. Jis tave pamokys, kur rasti ramybę V.Krėv. Gana jau su tavim – būk jau ramybėj (negali tavęs peršnekėti) Mlt. Ką čia dabar skųsies, ale daržams ir sodnams par tavo vaikus nėra ramýbės, ne Krš. Ko čia krypsi, neduodi žmonėms ramybės! Pn. Kap atejo naktis ir visi sumigo, boba ir neduoda diedu ramýbės (ps.) LKT376(Mrk). Toj jaujoj vaidinas, ir tau neduos ramybės LTR(Grk). Gervė pasislepia ir iš atokiau stebi, kas čia ramybę drumsčia rš. Ramỹbę trikdyti KŽ. Palik beržą ramybėj, nepjauk Rm. Ne kartą sau prašiau ramybės, užmigt svajonėse norėjau V.Myk-Put. Širdies, sielos ramỹbė NdŽ. Tačiau ramybė negrįžo, ir jis su apmaudu suprato: šiąnakt neužmigs J.Balt. Tik pasigesiu gal kada graudžios vargonų muzikos ir Kūčių vakaro baltumo, ir dangaus žvaigždžių ramybės rš. Amžinosios ramỹbės vieta NdŽ. Ilsėkis ramỹbėje NdŽ. Amžina ramybė kaulams jų S.Nėr. Duok, Dievai, man ramýbę ir kantrybę J. Nerėkia ana ir dabar – sėdi ramýbėj Km. Vieša ramýbė BŽ27. Sodžiaus ramỹbė NdŽ. Šitie žmonės ardo ramybę mūsų mieste SkvApD16,20. Kambario nuotaika, ramybė, knygos – geriausi darbo draugai P.Cvir. ^ Duok tu ramỹbę [i](geriau jau neklausk)! Gl. ║ poilsis: Teip vargom, daba tai yr ramýbė: nebreik beverpti, nebreik beausti, nereik tų linų besėti Lpl. Par ramỹbę (poilsio laiką ligoninėje) atsigulėm pasilsėt Jrb. 2. sugyvenimas, taikingumas: Labai ramýbėj gyvenu, tik nežinau, ar ilgai Rs. Kad ramýbėj, tai gera gyvent, o teip tai nebegera senam žmogui Km. Dėl šventos ramybės nekalbėk apie tai, kas praėjo Jnš. Padaryk, broli, dėl šventos ramýbės Dkš. Neliesk tu jo, duok šventą ramybę Plut. Ramybė teesie šitiems namams SkvLuk10,5. Ramybė teesie su jumis SkvJn20,21. Ir juodu pasisveikino ramybės žodžiais Skv2Moz18,7. ^ Pinigai namo – ramybė iš namų Krs. 3. jaukumas, malonumas: O dabar tokį sodną užauginau, tokia ramýbė senatvė[je] Trk. Oi, buvo iš mano darželio gražus patogumas, didi ramybėlė LTR(Tj). Sunkioj dienoj [miškas] duodavęs slaptus nuo baisybių, liūdnoj dienoj paveikslą visokių ramybių A.Baran. Į mano sielą liejasi nežemiškai gera ramybė rš. 4. bot. neaugimo stadija: Kiekvieno augalo sėklos po subrendimo pergyvena vadinamąjį ramybės (latentinį) periodą rš. Žiedinių pumpurų ramybės fazė trunka nuo lapų nukritimo iki pavasarinio medžių atbudimo rš. 5. fil., fiz. rimtis, pusiausvyra, jokių procesų nebuvimas: Absoliučios ramýbės nėra, ji yra reliatyvi ir laikina, o judėjimas – absoliutus DŽ. Rimties trukmė, ramybės trukmė Skž33. Ramybės būvis Skž287.